Apokrifas

Vienoje Rytų Europos šalyje, vienoje psichiatrijos klinikoje vienas psichiatras kurį laiką įrašinėjo vieno savo paciento monologus, o tiksliau – pasakojimus. [k]linika, kurioje dirba Daktaras ir šiuo metu laikomas jo prižiūrimas ir tiriamas pacientas, yra uždaras medicininis kalėjimas, o inmates – vadinamieji criminally insane – individai, padarę sunkius nusikaltimus ir psichiatrinės ekspertizės pripažinti visai arba iš dalies nepakaltinamais.

Iš pratarmės

„Apokrifas“ – neaiškios kilmės tekstas apie Jėzaus gyvenimą ir nuotykius. Jo įkvėpimo šaltinis gali būti tamsesnis už Naktį.

Apokrifai (gr. ἀπόκρυφα – „slaptieji dalykai“) – nekanoniniai abejotinos autorystės veikalai, neįtraukti į Šventąjį Raštą.

„Nes tik Pragare viskas skaidru, šviesu ir aišku. Tik Pragare nėra šešėlių ir niuansų.“ – Iš romano.

***

Tomas:

– Mes tik žaidžiam.

Jėzus:

– O mirtis ne žaidimas?

Tomas:

– Ne.

Jėzus:

– Kodėl?

Tomas:

– Nes mirties negalima atšaukti.

Jėzus patenkintas užsimerkė ir mėgavosi vėsa. Po to atsimerkė ir tarė:

– Gerai, žaiskim toliau.

***

– Viskas, ką veikėm iki šiol, buvo tik žaidimas ir atokvėpis prieš audrą. Aš daug juokavau, bet greitai juokai baigsis. Nes pasaulis yra žiaurus ir jam labiau tinka verksmas, riksmas ir kauksmas. Minia nepastovi, o regintieji paskęsta aklųjų jūroje. Žmonės juokingi. Jie manęs nekęs be priežasties. Jų neapykanta kris ant manęs kaip juodas vulkaninis smėlis. Klius ir jums. Ruoškitės!

Jėzus nutilo ir ilgai žiūrėjo į mokinius. Tada pasakė:

– Turit išmokti juos mylėti ar bent pakęsti be priežasties. Jei norit būti su manim, kito kelio nėra.

***

Tomas Šinkariukas (gim. 1971) – rašytojas, dramaturgas. Išleido pjesių rinkinį „Poetiškai korektiškas nužudymas“ (2024), pjesių ir prozos rinkinį „Mėnulio vaivorykštė“ (2013), romaną „Kaip vaikai“ (2011), prozos knygą „Šokis“ (2008), pjesių rinkinius: „Laisvė“ (2003), „Melancholija“ (2002), „Hambetas“ (2001), „Inferno“ (1998).